Inspecta

Lietuvos rinkoje sunkiau nei svetur

Tinklaraščio įrašas   •   Sau 06, 2016 16:00 EET

Prieš penkerius metus Lietuvoje įkurta bendrovė „Inspecta“ galėtų būti verslo sėkmės istorijos pavyzdžiu – apyvarta sparčiai auga, o per pastaruosius dvejus metus „Inspecta“ dukart pelnė Lietuvos pramonininkų konfederacijos įsteigtą „Sėkmingai dirbančios įmonės“ nominaciją. Tačiau bendrovės generalinis direktorius Mantas Andriuškevičius atskleidė, kad įmonės kelias nėra rožėmis klotas – įrenginių techninės būklės ir sertifikavimo paslaugas teikiančioms bendrovėms Lietuvoje vykdyti veiklą sunkiau nei daugelyje kitų Europos valstybių.

Sėkmės pagrindas – darbuotojai 

Įrenginių tikrinimo, atitikties vertinimo, bandymų, sertifikavimo, techninio konsultavimo bei mokymų paslaugas teikiančios „Inspectos“ įsteigimas prieš penkerius metus prasidėjo nuo profesionalų komandos subūrimo. „Iškart buvo nuspręsta, kad ieškosime pačių geriausių specialistų, turinčius ilgametę patirtį, aukštą, netgi tarptautinę kvalifikaciją. Tai pavyko padaryti, todėl pas mus dirba geriausi savo srities žinovai Lietuvoje. Rezultatai rodo, kad klientai tą pastebėjo – jie pasitiki mumis“, – kalbėjo M. Andriuškevičius, vadovaujantis 62 darbuotojų komandai.

„Inspecta“ pasikvietė ne tik puikiai savo darbą išmanančius, bet ir metodikas, sistemas, pagal kurias Lietuvoje yra tikrinami įrenginiai, kūrusius specialistus. Jie pagal ES standartus pradėjo dirbti, Lietuvai dar nesant Bendrijos nare. „Šie kolegos yra geriausi ekspertais Lietuvoje. Jie yra prisidėję prie norminių dokumentų, techninių reikalavimų bazės sukūrimo, nuolat gilina savo žinias ir jomis dalinasi“, – teigė M.Andriuškevičius. 

Investicija į profesionalius darbuotojus dar greičiau atsipirko, nes pasikeitė klientų požiūris – įmonėms nebereikia vien tik įrenginius prižiūrinčių darbuotojų parašo, jos prašo specialistų, galinčių įvertinti tikslią įrenginių būklę, nurodyti, ar juos saugu naudoti. „Inspecta“ priklauso tarptautinei ekspertų kompanijai „Inspecta Group“, kuri taip pat gerokai prisidėjo prie įmonės sėkmės. 

Įrenginių tikrinimo, atitikties vertinimo, bandymų, sertifikavimo, techninio konsultavimo bei mokymų paslaugas Šiaurės Europoje ir Baltijos šalyse kompanija dalinasi patirtimi, kartu dalyvauja tarptautiniuose konkursuose.

Susidarė išskirtinė padėtis 

„Inspecta“ pelningai dirbti pradėjo praėjus vos dviem metams po įkūrimo. 2014 m. apyvarta išaugo 80 proc., pernai ji paaugo dar apie 50 procentų. 

Panašiai augo ir pelnas. „Tačiau tokiu pelnu džiaugiamės tik todėl, kad dirbame užsienyje. Lietuvoje esanti konkurencinė aplinka tokių rezultatų pasiekti neleistų“, – atskleidė M.Andriuškevičius.

Daugelyje Europos šalių pavojingų įrenginių priežiūra atiduota privataus kapitalo įmonėms. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse tokia tvarka įsigaliojo nuo 2002 m., Latvijoje ir Estijoje valstybinės įstaigos šia veikla neužsiima jau kelerius metus. Dar yra kelios Europos šalys, kur verslas į šią veiklos sritį visai neįleidžiamas. 

Tuo metu Lietuvoje susidarė išskirtinė situacija – privačios ir valstybinės įmonės konkuruoja toje pačioje rinkoje. „Nėra normalu, kai tenka konkuruoti su ministerijoms priklausančioms viešosiomis ar valstybinėmis įstaigomis – ne pelno siekiančiomis organizacijomis, kurios dempinguoja paslaugų kainas“, – teigė M.Andriuškevičius. 

Jis atskleidė, kad ši padėtis nerimą kelia ne tik Lietuvos rinkoje jau dirbančioms privataus kapitalo bendrovėms, bet ir tarptautinėms organizacijoms, sužinojusioms, už kokias žemas kainas Lietuvoje atliekami labai atsakingo darbo reikalaujantys įrangos patikrinimai. Suabejota, ar už tokius įkainius tai galima padaryti profesionaliai. 

Pažeidžiamas ir nešališkumo principas 

M.Andriuškevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vienos valstybinės įstaigos kontroliuoja kitas, taip pažeisdamos nešališkumo principą. „Kai prieš daugelį metų Europoje kūrėsi organizacijos, besirūpinančios produktų bei įrenginių sauga, jos priklausė valstybei, kuri ėmėsi atsakomybės kontroliuoti tiek rinką, tiek produktus, tiek įrenginius. 

Dabar visoje ES bei daugelyje kitų šalių situacija pasikeitė – įsitvirtino nuostata, kad institucija, kuri teikia kontrolės ir sertifikavimo, atitikties vertinimo paslaugas, turi būti nepriklausoma. Lietuva, būdama ES nare ir siekdama užtikrinti laisvą paslaugų judėjimą pagal ES sutartį, bei siekdama supaprastinti laisvo paslaugų judėjimo administracines procedūras pagal Europos parlamento ir Tarybos direktyvas, pakeitė daug įstatymų, taip pat 2009 m. gruodį kaitėsi ir Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas, kuriame numatyta, kad įgaliota įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga gali tapti bet kurioje ES valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai. 

Tokiu būdu Lietuva atvėrė rinką potencialiai pavojingus įrenginius galinčioms tikrinti tarptautinėms kompanijoms, tačiau rinkoje paliko veikti valstybei priklausančią viešąją įstaigą, kurią valdo ministerija, kontroliuojanti tą pačią rinką. Ar tai normalu?“ – svarstė M. Andriuškevičius. 

Panaši situacija yra su statybos produktų sertifikavimu. Formaliai rinka laisva, statybos produktus gali sertifikuoti bet kuri ES sertifikavimo įstaiga. Visoje Europoje statybos produktai sertifikuojami pagal Europos parlamento ir Tarybos reglamentą, tačiau Lietuvoje tai atlieka ir valstybinė įmonė, priklausanti Aplinkos ministerijai. O ministerija yra ta institucija, kuri suteikia įgaliojimus sertifikuoti statybos produktus. Ar taip turėtų būti, stebisi M.Andriuškevičius. 

Nei skaidru, nei prasminga

Oficialiai atvertą, tačiau su valstybiniu žaidėju likusią kontrolės ir sertifikavimo, atitikties vertinimo paslaugų rinką nepatikliai vertina ne tik jau joje esantys privataus kapitalo žaidėjai. Į Lietuvą įžengti būgštaujančios tarptautinės kompanijos susidariusią situaciją laiko privataus sektorius žlugdymu, jo plėtros stabdymu. 

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus„Valstybės konkuravimas su verslu yra nesąžiningas: normalioje valstybėje kas nors yra reguliuotojas ir kas nors – reguliuojamasis. O kai valstybė pati užsiima verslu ir save reguliuoja, tai nėra nei skaidru, nei prasminga, – pabrėžė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus. 

Verslininkai turi užsiimti verslu, o valstybės, įskaitant valstybines įmones, funkcija yra teikti viešąsias paslaugas. Kalbu apie tokias visuomenei reikalingas paslaugas, kurių arba verslas neteikia, arba jos ekonominiu požiūriu yra neapsimokančios, bet būtinos visuomenei. 

Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas ŠilėnasTuo tarpu valstybinei įmonei eiti į tiesioginę konkurenciją su efektyviai ir skaidriai veikiančiu verslu yra netikslinga“. Jam pritarė ir Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, kurio manymu, valstybei priklausančios įmonės apskritai neturėtų teikti komercinių paslaugų. 

Tačiau valstybinės institucijos ne tik neskuba uždaryti seniai veikiančių, su verslu nelygiomis sąlygomis konkuruojančių įstaigų, bet steigia ir naujas. „Liūdna, kad praėjus 25 metams nuo nepriklausomybės atgavimo vis dar reikia aiškinti, kodėl konkurencija yra gerai arba kodėl nereikia steigti valstybinių paslaugų įmonių“, – apgailestavo jis.